Pilvo riebalai praranda patarimus urdu kalba,

Mes surinkta 10 iš geriausių Pochlebca receptai numesti svorio. Žemės planeta buvo susiskaidžiusi į keletą skirtingų ekosistemų, ir kiekvieną jų sudarė unikalus gyvūnų bei augalų rinkinys. Tyrinėdami juos šį tą sužinotume apie žmogaus anatomiją, technolo­ gijas, žmonių mitybą, o galbūt net visuomenės santvarką. Pirma, visos šiuos laikus pasiekusios rankiotojų bendruomenės pa­ tyrė kaimyninių agrokultūrinių ir pramoninių visuomenių įtaką. Suakmenėjusių griaučių tyrimai liudija, kad senovės rankiotojams re­ čiau tekdavo badauti ar kęsti dėl prastos mitybos nei jų ainiams vals­ tiečiams, kad jie paprastai buvo aukštesni ir sveikesni už pastaruosius.

Antra, šiuolaikinės rankiotojų visuomenės dažniausiai išliko regio­ nuose, kur žemdirbystei nepalankios klimato sąlygos ar neparankus reljefas. Tiriant visuomenes, prisitaikiusias prie ekstremalių sąlygų, ko­ kios, pavyzdžiui, yra Kalahario dykumoje, pietinėje Afrikoje, galima gauti modelį, kuris anaiptol nepadės suprasti senovinių bendruomenių, gyvenusių derlingose teritorijose, pavyzdžiui, Jangdzės upės slėny­ je.

Jei konkrečiau, gyventojų tankumas Kalahario dykumoje yra daug mažesnis, nei kadaise buvo Jangdzės slėnyje, o šis veiksnys galėjo da­ ryti lemiamą įtaką žmonių grupių dydžiui, struktūrai ir jų tarpusavio santykiams. Trečia, bene ryškiausias medžiotojų-rankiotojų visuomenių bruo­ žas - tai, kad jos smarkiai skiriasi viena nuo kitos.

Skirtingos yra ne tik geografiškai nutolusios visuomenės, bet ir tos, kurios gyvena tame pačiame regione. Tinkamas pavyzdys čia yra europiečių kolonistų ap­ tikta milžiniška aborigenų genčių įvairovė Australijoje.

Prieš įsigalint britams, šiame žemyne gyveno nuo iki medžiotojų ir rankiotojų, kurie priklausė — genčių, o kiekviena jų buvo susi­ skaidžiusi į keletą bandų. Dabartinės Adelaidės apylinkėse, pietinėje Australijoje, gyveno keletas klanų, kurių nariai savo kilmę nustatydavo pagal tėvo liniją. Į gentis šie klanai jungėsi vien teritoriniu pagrindu.

O kai kurios gentys šiaurinėje Australijos dalyje svarbesne laikė motinos kilmės liniją, be to, tapatumą šioms gentims teikė jų totemas, o ne geografinis artumas. Visiškai įmanoma, pilvo riebalai praranda patarimus urdu kalba senovės medžiotojų-rankiotojų etninė ir kultūrinė įvairovė buvo ne mažiau įspūdinga, o žemės ūkio revoliucijos išvakarėse pasaulį apgyvenę milijonai rankiotojų buvo susiskirstę į tūkstančius atskirų genčių su tūkstančiais skirtingų kalbų ir kultū­ rų.

Atsiradus fikcijoms, skirtingą įsivaizduotą tikrovę gebėjo sukurti net­ gi genetiškai visiškai artimos ir tokiomis pat ekologinėmis sąlygomis 50 Sa p i e n s gyvenančios gentys, o skirtinga įsivaizduota tikrovė nulėmė skirtingas normas ir vertybes. Pavyzdžiui, labai tikėtina, kad rankiotojų banda, prieš 30 metų gyvenusi vietoje, kur dabar stūkso Oksfordo universitetas, kalbėjo kito­ kia kalba nei banda, gyvenusi dabartinio Kembridžo universiteto apy­ linkėse.

Viena iš bandų galėjo būti karinga, o kita - taiki. Įmanoma, kad Kembridžo banda gyveno kaip komuna, o Oksfordo buvo pasida­ lijusi į nuklearines šeimas. Gali būti, kad Kembridžo gyventojai ilgas valandas praleisdavo drožinėdami medines savo dvasių globėjų statulė­ les, o pagrindinis oksfordiškių garbinimo ritualas buvo šokis. Pirmieji galėjo tikėti sielų persikūnijimu, o antrieji tokius tikėjimus laikyti ne­ sąmonėmis.

Viena iš šiųdviejų visuomenių seksualinius tos pačios lyties santykius galėjo laikyti priimtinais, o kitoje jie galėjo būti tabu. Nuo pat pilvo riebalai praranda patarimus urdu kalba revoliucijos vienos prigimtinės sapiens gyvensenos neliko. Nuo to laiko egzistuoja tik kultūriniai pasirinkimai iš gluminančios galimybių paletės.

Pirminė klestinti visuomenė Kokias bendro pobūdžio išvadas vis dėlto galėtume padaryti apie gy­ venimą pasaulyje iki žemės ūkio eros pradžios? Nesuklysime teigda­ mi, kad dauguma žmonių gyveno nedidelėmis bandomis, kurias su­ darė nuo kelių dešimčių iki keleto šimtų individų, ir visi šie individai buvo žmonės. Pastarąjį faktą pažymėjau visiškai neatsitiktinai, nes jis anaiptol nėra akivaizdus. Dauguma agrokultūrinių ir pramoninių vi­ suomenių narių yra prijaukinti gyvūnai.

Jie, žinoma, nėra lygūs savo šeimininkams, tačiau vis tiek yra nariai. Šiandien visuomenė, kurią vadiname Naująja Zelandija, susideda iš 4,6 milijonų sapiens ir 30 mi­ lijonų avių.

Kiekviena vi­ suomenė ir kiekvienas individas paprastai išžvalgo tik dalelę savo galimybių horizonto. Viena Adomo ir Ievos g yveni mo diena 51 6. Pirmasis augintinis? Jame matyti maždaug penkiasdešimties metų amžiaus moters griaučiai, o šalia jų kairiame apatiniame kampe - šunyčio skeletas.

Šuo buvo palaidotas šalia moters galvos. Kairė velionės ranka padėta ant šuns taip, lyg parodant emocinį jųdviejų ryšį. Žinoma, visa tai galima aiškinti kitaip. Galbūt, pavyzdžiui, šunytis buvo mirusios moters dovana anapusinio pasaulio vartų sargui. Vienintelė šios bendros taisyklės išimtis buvo šuo. Homo sapiens pirmiausia prisijaukino būtent šunį ir svorio netekimas itališko stiliaus įvyko prieš žemės ūkio re­ voliuciją.

Tyrinėtojai nesutaria dėl tikslios datos, tačiau turime nenu­ ginčijamų 15 metų senumo įrodymų, kad žmogų tada jau lydėjo šuo. Gali būti, kad šuo prie žmonių grupės prisijungė daug tūkstančių metų anksčiau. Šunys padėdavo medžioklėje ir kautynėse, taip pat perspėdavo apie besiartinančius laukinius plėšrūnus ar neprašytus dvikojus svečius. Keičiantis kartoms, šiedvi rūšys evoliucionavo ir vis geriau išmoko su­ prasti viena kitą. Dėmesingiausi savo žmogiškų bendrakeleivių porei­ kiams ir jausmams šunys sulaukdavo daugiau rūpesčio ir ėdesio, todėl turėjo geresnes galimybes išlikti.

Ką dar svarbu žinoti apie rytinius bėgimus Bėga nuo senų senovės tikriausiai nuo antikos ir galbūt anksčiau žmonijai žinomas kaip a atgaivinantis tonikas ir atstatantis agentas. Iki šiol tokio tipo mankštos išlieka be perdėjimo populiariausia ir prieinamiausia mankštos forma pasaulyje.

Šunys taip pat išmoko manipuliuoti žmonėmis tenkindami savo poreikius. Per 15 kartu praleistų metų žmones su šunimis susiejo gilesni supratimo ir prisirišimo saitai nei su bet kokiais kitais gyvūnais. Bandos nariai labai artimai pažinojo vienas kitą ir visą gyvenimą juos supo draugai ir giminaičiai. Vienatvė ir atskiruma buvo retenybė. Kai­ myninės gentys tikriausiai varžėsi dėl išteklių ir net kovodavo tarpusa­ vyje, tačiau taip pat draugavo.

Keisdavosi nariais, kartu medžiodavo, Sa p i e n s mainėsi retais prabangos dalykėliais, sudarinėjo politines sąjungas ir šventė religines šventes. Toks bendradarbiavimas buvo vienas svarbių Homo sapiens skiriamųjų bruožų ir suteikė mums lemtingą pranašu­ mą prieš kitas žmonių rūšis.

Kartais santykiai su kaimyniniais būriais būdavo tokie glaudūs, kad drauge jie priklausydavo vienai genčiai, kalbėdavo ta pačia kalba, tikėjo bendrais mitais, puoselėjo tokius pat papročius ir vertybes.

Vis dėlto tokių išorinių santykių svarbos pervertinti nereikėtų. Net jeigu ištikus krizei kaimyninės bandos suartėdavo, net jeigu jos retkar­ čiais susieidavo kartu medžioti ar švęsti, didžiąją laiko dalį praleisdavo visiškai izoliuotai ir nepriklausomai.

Dešimtyje riebalų deginimo būdų

Prekiaujama būdavo bemaž vien prabangos daiktais, tokiais kaip geldelės, gintaras ir pigmentai. Nėra jokių įrodymų, kad žmonės mainėsi ar prekiavo svarbiausiais maisto produktais, tarkime, vaisiais ir mėsa, ar kad vieno būrio išlikimas pri­ klausė nuo kito būrio tiekiamų gėrybių. Socialiniai politiniai santykiai dažniausiai taip pat būdavo tik atsitiktiniai. Gentis neturėjo pastovios politinės sistemos, o jeigu ir buvo kokios reguliarių susirinkimų vietos, apie nuolatinius miestus ar institucijas nėra ko nė kalbėti.

Vidutinis as­ muo daugybę mėnesių praleisdavo nesyk nepamatęs ir neišgirdęs jokio žmogaus, kuris nepriklausytų jo bandai, o per visą gyvenimą apskritai sutikdavo vos kelis šimtus žmonių. Sapiens populiacija buvo nedideliu tankiu pasklidusi po plačius žemės plotus. Iki žemės ūkio revoliucijos žmonių visoje planetoje gyveno mažiau nei šiandienos Kaire. Dauguma sapiens bandų nuolatos klajojo iš vietos į vietą ieškoda­ mos maisto. Jų kilnojimuisi įtaką darė sezonų kaita, kasmetinė gyvūnų migracija ir augalų augimo ciklai.

Paprastai jie skersai išilgai maišyda­ vo tą pačią namų teritoriją, kurios plotas galėjo būti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų kvadratinių kilometrų. Paakstinti stichinių nelaimių, žiaurių konfliktų ar įkvėpti chariz­ matiško lyderio būriai retkarčiais palikdavo gimtąjį kraštą ir leisdavosi tyrinėti naujų žemių.

Šitaip klaidžiodami žmonės ir pasklido geriausia riebalų nuostolių dozė visą pasaulį. Įsivaizduokime tokį teorinį modelį: jeigu vienas rankiotojų būrys kas keturiasdešimt metų būtų skilęs pusiau, o atskilusi grupė būtų persikėlusi į naujas žemes už šimto kilometrų į rytus, teritori­ jas nuo Rytų Afrikos iki Kinijos žmonės būtų apgyvenę maždaug per 10 metų.

Kai kuriais išskirtiniais atvejais, kuomet maisto ištekliai būdavo itin gausūs, žmonių grupės įsikurdavo sezonines ar net ilgalaikes stovykla­ vietes.

Tobulėjant maisto džiovinimo, rūkymo ir užšaldymo būdams, Viena Adomo ir Ievos g yveni mo diena 53 žmonės galėjo ilgesniam laikui apsistoti vienoje vietoje.

Pirmos pasto­ vios gyvenvietės istorijoje įsikūrė šalia jūrų ir upių, kuriose knibždėjo žuvų, kitų valgomų gyvių ir vandens paukščių - tai įvyko dar gerokai prieš žemės ūkio revoliucijos pradžią. Žvejų kaimeliai Indonezijos salo­ se galėjo atsirasti jau prieš 45 metų. Tikriausiai būtent iš jų Homo sapiens leidosi įgyvendinti pirmojo transokeaninio sumanymo ir užka­ riavo Australiją.

Daugumoje arealų sapiens būriai maitindavosi lanksčiai, prisitaikyda­ mi prie aplinkybių. Smaguriavo termitais, rinko uogas, kasinėjo ša­ kniastiebius, tykojo triušių, medžiojo bizonus ir mamutus. Juos taip pat domino ži­ nios. Norint išlikti, buvo būtinas detalus mentalinis gyvenamosios te­ ritorijos žemėlapis. Kad-kasdienės maisto paieškos būtų sėkmingesnės, žmonėms reikėjo žinių apie kiekvieno augalo augimo dėsningumus, kiekvieno gyvūno įpročius.

Jie privalėjo žinoti, kuris maistas kūnui naudingas, kuris - jam kenkia, ir kaip panaudoti įvairius augalus gy­ dymui. Mūsų protėviai negalėjo apsieiti be žinių apie metų laikų ypa­ tumus ir ženklus, perspėjančius apie audras ar sausromečius. Savo apy­ linkėse jie tyrinėjo kiekvieną upokšnį, kiekvieną graikinį riešutmedį, kiekvieną lokio urvą ir kiekvieną titnago telkinį. Visi bandos nariai tu­ rėjo mokėti pasidaryti akmeninį peilį, susilopyti praplyšusį apsiaustą, statyti spąstus triušiams, kaip elgtis patekus į griūtį, įgeltam gyvatės, akis į akį susidūrus su alkanais liūtais.

Visus šiuos įgūdžius ir žinias įgyti buvo galima tik per daug metų trunkančią mokinystę ir praktiką. Paprastas senovės rankiotojas sugebėdavo vos per keletą minučių titna­ go gabalą paversti ietigaliu.

Beveik neabejoju, kad pabandę pakartoti šį jo žygdarbį suprastume, kokie atgrubnagiai esame. Dauguma mūsų nieko nežino apie tai, kaip skyla titnagas ir bazaltas, neturi pilvo riebalai praranda patarimus urdu kalba mo­ torinių įgūdžių, be kurių neįmanoma šių mineralų tiksliai apdirbti.

Šiandien didžiosios dalies pramoninės visuomenės narių išli­ kimas niekaip nepriklauso nuo gamtinio pasaulio pažinimo. Ką reikia žinoti, kad gyventum kompiuterių inžinieriaus, draudimo agento, is­ torijos mokytojo ar gamyklos darbininko gyvenimą? Reikia labai gerai išmanyti siaurą savo veiklos sritį, o visas kitas gyvenimo reikmes ga­ lima aklai patikėti kitiems žinovams, kurie taip pat išmano tik siaurą savo profesinę sritį.

Žmonių kolektyvas šiandien žino daug daugiau, nei žinojo senovinės jų bandos. Tačiau individų lygmenyje senieji rankiotojai buvo patys išmaniausi ir nagingiausi žmonės istorijoje. Pasak kai kurių duomenų, vidutiniško sapiens smegenų tūris nuo rinkimo amžiaus sumažėjo. Išlikti ir savo neįspūdingus genus perduoti ateities kartoms galėjai tąsydamas kitiems vandenį ar dirbda­ mas prie konvejerio.

Rankiotojai ne tik buvo pažinę juos supantį gyvūnų, augalų ir objek­ tų pasaulį, bet ir įvaldę vidinę savo pačių kūno ir jausmų plotmę. Sau­ godamiesi gyvačių ir kitų pavojingų gyvūnų klausydavosi menkiausio šiugždesio žolėje. Ieškodami sunokusių vaisių, bičių avilių ir paukščių lizdų atidžiai stebėdavo medžių lapiją. Judėdavo labai lengvai, nekeldami jokio triukšmo, sėdėti, eiti ir bėgti mokėjo pačiu našiausiu būdu.

Nuolatinis ir labai įvairus fizinis aktyvumas nepaprastai sustiprindavo jų kūnus ir sportine forma jie nebūtų nusileidę nūdienos maratono bė­ gikams.

Tokio fizinio miklumo, kokiu pasižymėjo jie, šiandienos žmo­ nės nepasiekia net daug metų praktikuodami jogą ar taiči. Skirtinguose regionuose, skirtingais metų laikais medžiotojų ir rankiotojų gyvensena stipriai skyrėsi, tačiau atrodo, kad jie mėgavosi pa­ togesniu ir daugiau pasitenkinimo teikiančiu gyvenimu nei dauguma po jų pasaulį mindžiusių valstiečių, piemenų, darbininkų ir kontorų tarnautojų.

Šiuolaikinėse klestinčiose visuomenėse žmonės dirba vidutiniškai valandas per savaitę, besivystančiame pasaulyje žmonės dirba 60 ar net 80 valandų per savaitę, o pačiuose skurdžiausiuose kraštuose, tarkime, Kalahario dykumoje, kelia riebalų nuostolius gyvenantys medžiotojai-rankiotojai vidutiniškai dirba tik 35—45 valandas per savaitę.

Medžioja jie tik kas trečią dieną, o maistą bei žaliavas kasdien rankioja viso labo po Viena Adomo ir Ievos gyveni mo diena 55 valandas. Paprastai to pakanka, kad banda prasimaitintų. Labai tikėtina, kad senovės medžiotojai-rankiotojai, gyvenę ir numesti svorio že­ mėse nei Kalahario dykuma, maisto ir žaliavų įrankiams bei buičiai susirasdavo dar greičiau.

Maža to, ant rankiotojų pečių negulė tokia sunki namų ruošos našta. Nereikėjo plauti indų, siurbti kilimų, bliz­ ginti grindų, nebuvo vystyklų, kuriuos reikėtų keisti, nei sąskaitų, ku­ rias degtų apmokėti.

Rankiotojo profesija daugumai žmonių teikė galimybę gyventi įdomesnį gyvenimą, nei gyvena žemdirbiai ar fabrikų darbininkai. Šiandien Kinijos fabriko darbininkė iš namų išeina apie septintą ryto, automobilių išmetamųjų dujų pilnomis gatvėmis keliauja iki koncen­ tracijos stovyklą primenančios darbovietės, stoja prie tų pačių staklių ir ištisas dešimt kankinamai nuobodžių valandų atlieka tuos pačius veiksmus kaip ir kiekvieną kitą dieną, grįžta namo apie septintą va­ karo, kad plautų indus ir skalbtųsi.

Prieš trisdešimt tūkstančių metų Kinijos teritorijoje gyvenusi rankiotoja iš savo stovyklavietės su ben­ drais išeidavo turbūt kokią aštuntą ryto. Bastydamiesi po aplinkinius miškus ir pievas, jie rinko grybus, kasė valgomas šaknis, gaudė varles, retkarčiais sprukdavo nuo tigrų. Ankstyvą popietę grįždavo į stovyklą ir gamindavosi pietus.

O paskui likdavo į valias laiko plepėti, pasakoti istorijas, žaisti su vaikais, tiesiog maloniai ilsėtis. Žinoma, šie senieji žmonės kartais patekdavo į nasrus tigrams, juos įkirsdavo gyvatė, nors, kita vertus, jiems negrėsė pavojus patekti į autoavariją, nereikėjo kentė­ ti dėl pramonės taršos. Dažniausiai daugumoje vietovių būtent rinkdami maistą žmonės maitindavosi geriausiai.

Ir visai nekeista - toks šaltas lieknėjimas žmogų lydė­ jo šimtus tūkstančių metų ir jo kūnas buvo puikiai prie jo prisitaikęs. Suakmenėjusių griaučių tyrimai liudija, kad senovės rankiotojams re­ čiau tekdavo badauti ar kęsti dėl prastos mitybos nei jų ainiams vals­ tiečiams, kad jie paprastai buvo aukštesni ir sveikesni už pastaruosius.

Tiesa, vidutinė jų gyvenimo trukmė tesiekė metų, tačiau tokią statistiką iš esmės nulemia aukštas vaikų mirtingumas. Pavojingą pir­ mųjų metų amžiaus tarpsnį perkopę vaikai turėjo daug šansų sulaukti šešiasdešimties, o kai kurie net įžengdavo į devintąją dešimtį.

Šiuo­ laikinių rankiotojų būriui priklausanti keturiasdešimt penkerių metų moteris gali tikėtis pragyventi dar dvidešimt metų, o maždaug jų pilvo riebalai praranda patarimus urdu kalba procentus sudaro vyresni nei šešiasdešimties žmonės.

Ūkininkų mityba dažnai būna 56 Sa p i e n s vienpusiška ir nesubalansuota. Iki naujųjų laikų pradžios daugumą ka­ lorijų žemdirbių populiacija gaudavo iš vienintelės kultūros, tarkime, kviečių, bulvių ar ryžių, tad jiems stigdavo kai kurių vitaminų, minera­ lų ir kitų žmonėms reikalingų maistinių medžiagų. Tradicinėje Kinijo­ je tipiškas valstietis ryžių valgydavo pusryčiams, pietums ir vakarienei.

Be to, galėdavo tik džiaugtis, jeigu kitą dieną irgi gaudavo to paties.

„iPhone“ ir „iPad“: 10 populiariausių dietos programų

O senovės rankiotojai nuolatos valgydavo dešimtis skirtingų maisto pro­ duktų. Valstiečio prosenelė rankiotoja pusryčiams galėjo gardžiuotis uogomis ir grybais, pietums sudoroti krūvą vaisių, sraigių ir vėžlį, o va­ karienei - triušio kepsnį su laukiniais svogūnais.

Jos rytdienos meniu galėjo būti visiškai kitoks. Maitindamiesi tokiu įvairiu maistu senovės rinkėjai gaudavo visų reikalingų medžiagų. Ir tai dar ne viskas. Kadangi jie nepriklausė nuo vienos rūšies mais­ to, jiems grėsė mažesnis pavojus kęsti badą, jei tas maisto šaltinis pra­ dingdavo. Sausrai, gaisrams ar žemės drebėjimams sunaikinus kasme­ tinį ryžių ar bulvių derlių, žemdirbių visuomenes ištikdavo badmetis.

Rankiotojų visuomenės nebuvo apsaugotos nuo stichinių nelaimių ir taip pat kęsdavo nepriteklius bei alkį, tačiau tokias negandas paprastai pergyvendavo lengviau. Jeigu netekdavo vieno pagrindinių maisto pro­ duktų, galėdavo rinkti ar medžioti kitas rūšis arba persikelti į mažiau stichinės nelaimės paveiktą vietą. Ne taip stipriai senovės rankiotojus alino ir užkrečiamosios ligos. Dauguma agrokultūrines ir pramonines visuomenes kamavusių užkre­ čiamųjų ligų kaip raupai, tymai ir tuberkuliozė pradžioje buvo būdin­ pilvo riebalai praranda patarimus urdu kalba tik prijaukintiems gyvuliams, o žmonėms jos persidavė tik po žemės ūkio revoliucijos.

Tik šunų lydimi senovės rankiotojai šios rykštės savo kailiu nepatyrė. Jie, be to, plačiais žemės plotais klajodavo nedideliais būriais ir dėl to epidemijos įsiplieksti nepajėgdavo. Dauguma agrokultūrinių ir pramoninių visuomenių narių susigrūdę gyveno pastoviose nehigieniškose gyvenvietėse, kurios buvo ideali terpė ligoms plisti. Vis dėl­ to idealizuoti šių mūsų protėvių gyvenimą būtų klaida. Nors jie gyveno geriau už daugumą žmonių agrokultūrinėse ir pramoninėse visuomenė­ se, jų pilvo riebalai praranda patarimus urdu kalba greičiausiai buvo griežtas ir negailestingas.

Rankiotojams anaiptol nebuvo svetimi nepritekliai ir sunkumai, vaikų mirtingumas Viena Adomo ir Ievos gyveni mo diena 57 buvo labai aukštas, o nelaimingas atsitikimas, kuris šiandien nieko per daug nenugąsdintų, lengvai galėjo tapti mirties nuosprendžiu.

Dauguma keliaujančio būrio žmonių veikiausiai džiaugdavosi artimais santykiais, tačiau nelaimėlių, kurie užsitraukdavo kitų bandos narių priešiškumą ar pašaipą, veikiausiai laukė siaubingos kančios.

Šiuolaikiniai rankiotojai kartais palieka ar net užmuša senus ar luošus žmones, nespėjančius su visu būriu. Būna, kad nepageidaujami kūdikiai ir vaikai nužudomi, kar­ tais net pasitaiko religijos įkvėptų žmonių aukojimų.

Tamsiąją rankiotojų gyvenimo pusę išvystame pasidomėję ačų gen­ ties, Paragvajaus džiunglėse iki praeito amžiaus septintojo dešimtmečio klaidžiojusių medžiotojų ir rankiotojų, antropologiniais tyrimais.

Mi­ rus kokiam nors gerbiamam būrio nariui, ačai turėjo paprotį užmušti mažą mergaitę ir palaidoti juodu kartu. Šios genties narius apklausę an­ tropologai užrašė atvejį, kai banda paliko vieną pasiligojusį ir su kitais nebespėjusį pusamžį vyrą. Jis liko gulėti po medžiu, o šio medžio šakose netrukus sutūpė sočių vaišių besitikintys grifai.

Tačiau vyras atgavo jė­ gas ir spėriai žingsniuodamas sugebėjo pavyti būrį. Pastebėję, kad visas jo kūnas apdergtas maitėdų paukščių, bendražygiai jį praminė Grifo Tryda. Kai kokia sena ačų moteris tapdavo našta likusiems nariams, vienas jaunuolis vogčia prisėlindavo prie jos ir užmušdavo kirvio smūgiu į gal­ vą. Smalsiam antropologui šios genties vyras papasakojo apie geriausius savo metus džiunglėse. Užmušiau daug savo tetų Moterys bijodavo manęs Dabar, įsigalėjus baltiesiems, nusilpau.

Viena moteris atsiminė, kad pirmoji jos mergaitė buvo nužudyta būrio vyrams nusprendus, kad moteriškių jau gana. Daugybę metų su jais praleidę antropologai pasakoja, kad vaidai ir kivirčai tarp suaugusiųjų būda­ vę itin reti. Ir moterys, ir vyrai laisva valia galėdavę keisti partnerius.

Jie nuolatos šypsodavosi ir juokdavosi, neturėjo vadovų hierarchijos ir buvo linkę atstumti dominuojančius asmenis. Įvertinti riebalų degintojus dosniai da­ lijosi menka savo nuosavybe ir nebuvo apsėsti minčių apie sėkmę ar turtą.

Padėk man man reikia mesti svorį gyvenime vertino gerus socialinius santykius ir ko­ kybišką draugystę.

Atminti 58 Sa p i e n s reikėtų ir tai, kad ačus be gailesčio medžiojo ir žudė Paragvajaus ūki­ ninkai. Galbūt būtinybė išvengti priešo privertė juos itin griežtai elgtis su kiekvienu, kuris galėjo tapti našta būriui. Tiesa ta, kad kaip ir bet kuri kita žmonių visuomenė ačų gentys buvo labai sudėtingos. Tad verčiau nelaikykime jų nei demonais, nei ideali­ zuokime remdamiesi paviršutiniška pažintimi.

Ačai nebuvo nei angelai, nei demonai - jie buvo žmonės. Tą patį reikia pasakyti apie senuosius medžiotojus-rankiotojus. Kalbančios šmėklos Ką galime pasakyti apie dvasinį ir mentalinį senųjų medžiotojų ir rankiotojų gyvenimą? Jų buities pagrindus gana patikimai įmanoma at­ kurti vadovaujantis kiekybiškai įvertinamais ir objektyviais veiksniais.

Dešimt populiariausių svorio metimo programų, Nuorodos kopijavimas

Pavyzdžiui, nesunku apskaičiuoti, kiek kalorijų per dieną reikėjo asme­ niui, kad jis išgyventų, kiek kalorijų gaunama iš kilogramo graikinių riešutų, ir kiek šių riešutų galima pririnkti iš kvadratinį kilometrą už­ imančio miško ploto. Tuomet galime pagrįstai spėti, kokią vietą grai­ kiniai riešutai užėmė jų valgiaraštyje.

Tačiau kaip sužinoti, laikė mūsų protėviai graikinius riešutus ska­ nėstais ar tiesiog malšino jais alkį? O gal tikėjo, kad šiuose riešutme­ džiuose gyvena dvasios? Ar atrodė jiems gražūs graikinio riešutmedžio lapai? Ar norėdamas romantiškai pabūti su rankiotoja mergina rankiotojas vaikinas vesdavosi ją į graikinio riešutmedžio pavėsį?

Akivaizdu, jog minčių, tikėjimų ir jausmų pasaulį iššifruoti yra daug sunkiau. Dauguma mokslininkų sutinka, kad tarp senovės rankiotojų buvo paplitę animistiniai tikėjimai. Taigi animistai gali tikėti, kad didžiulė uola kalno viršūnėje turi nuosavus troškimus ir poreikius. Ji gali pykti ant žmonių už kokį nors jų poelgį arba juo džiaugtis.

Uola gali perspėti žmones arba prašyti kokių nors paslaugų. Žmonės savo ruožtu gali kreiptis į uolą, ją pamaloninti ar jai pagrasin­ ti. Viena Adomo ir Ievos g yv eni mo diena 59 7. Lasko urve prieš 15 metų nupieštas piešinys. Ką gi tiksliai jame matome ir kokia gi šio kūrinio prasmė? Kai kas tvirtina, kad čia matyti bizono užmuštas vyras paukščio galva ir stačiu peniu. Žemiau vyro atvaizduotas kitas paukštis, kuris galėtų simbolizuoti sielą, atsiskyrusią nuo kūno mirties akimirką.

Jeigu tai tiesa, piešinys vaizduoja ne kasdienišką medžiojant nutikusią nelaimę, bet veikiau perėjimą iš vieno pasaulio į kitą. Deja, niekaip negalime sužinoti, ar kuri nors šių hipotezių atitinka tikrovę. Animistiniame pa­ saulyje gyvi yra ne tik objektai ir gyvos būtybės.

Jame pilvo riebalai praranda patarimus urdu kalba pat apstu jokio apčiuopiamo pavidalo neturinčių esybių - mirusiųjų dvasių, kitų draugiškų ir piktavališkų būtybių, kurias šiandien paprastai vadiname demonais, fėjomis ir angelais. Animistai tiki, kad nėra jokių ribų, kurios skirtų žmones nuo kitų būtybių.

Žmogus gali su bet kuo bendrauti per kalbą, dainą, šokį ar ritualą. Antai medžiotojas gali kreiptis j elnių bandą ir paprašyti, kad vienas jų pasiaukotų. Medžioklei pavykus, medžiotojas gali prašyti žu­ vusio gyvulio atleidimo.

• Kaip numesti riebalus neprarandant prieaugio
• Dešimt populiariausių svorio metimo programų, Nuorodos kopijavimas Hoodia svorio kritimas virsta 30 dienų diarėjos dietos planas Mar 06, · DELFI - Užkandžiai tarp pagrindinių valgymų padeda numalšinti alkį ir užtikrina, kad prisėdę nesuvalgysite savo pietų su dvigubu kaupu.

Žmogui susirgus, šamanas užmezga ryšį su ligą sukėlusią dvasia ir bando ją numaldyti ar gąsdinimais nuvyti šalin. Prireikus jis gali kreiptis pagalbos į kitas dvasias. Į akis krenta tai, kad visais šiais atvejais kreipiamasi į vietines būtybes.

Ne į kokius nors vi­ suotinius dievus, bet konkretų elnią, medį, upokšnį, vėlę. Atrodo, kad seniai mirę žmonės tiesia į mus rankas iš uolos. Tai vienas labiausiai jaudinančių senųjų rinkėjų pasaulio reliktų, tačiau niekas iš tikrųjų nežino, ką jis reiškia.

Kadangi žmonės nėra atriboti nuo kitų būtybių, nėra ir griežtos hierarchijos. Nežemiškos esybės egzistuoja ne vien tam, kad rūpintųsi žmonių poreikiais. Nėra jos nei visagaliai dievai, valdantys pasaulį pa­ gal savo užgaidas. Nei žmonės, nei kokia kita būtybių grupė nėra ašis, apie kurią sukasi pasaulis.

Animizmas —tai ne kokia konkreti religija. Šiuo kapsaicinas riebalų deginimui įvardijame tūkstančius skirtingų religijų, kultų ir tikėjimų.

O sieja juos visus ben­ dras požiūris į pasaulį ir žmogaus vietą jame. Teigdami, kad senovės rankiotojai tikriausiai buvo animistai, esame tokie pat tikslūs, kaip sa­ kydami, jog dauguma žemdirbių, gyvenusių iki naujųjų laikų pradžios, buvo teistai.

Tiesa, iki naujųjų laikų gyvenę žemdirbiai dažniausiai būdavo teistai, tačiau šis teiginys visiškai nekonkretus. Lenkiją, raganas deginusius puritonus ir XVII a.

Masačūsetsą, actekų šventikus ir XV a. Meksiką, sufijų misti­ kus ir XII a. Iraną, X a. Viena Adomo ir Ievos gyvenimo diena 61 kinų biurokratus. Kiekviena iš čia paminėtų grupių į kitų grupių tikėji­ mus ir praktikas žvelgė kreivai, laikė jas eretiškomis.

kas leistina ir kas draudžiama islame

Jų religinė patirtis galėjo būti audrin­ ga, kupina prieštaravimų, reformų ir perversmų. Deja, šie atsargūs apibendrinimai yra viskas, ką galime pasakyti. Bet pilvo riebalai praranda patarimus urdu kalba bandymai tiksliau apibūdinti archajiško dvasingumo detales yra itin rizikingi, nes kokių nors įrodymų, kuriais galėtume paremti tokius bandymus, beveik nėra, o tie mūsų turimi trupinėliai - saujelė žmogaus veiklos produktų ir piešinių olose - gali būti interpretuojami begale būdų.

Mokslininkų, kurie tvirtina žinąr ką jautė rankiotojai, teorijos daugiau pasako mums apie išankstines jų autorių nuomones, o ne apie akmens amžiaus religijas.

Užuot priskaldę kalnus teorijų apie kurmiarausio dydžio kapų relik­ tus, olų piešinius ir kaulinių statulėlių krūveles, nuoširdžiai pripažin­ kime, kad tik labai miglotai suprantame senovės rinkėjų religijas. Pro­ tingais veidais postringaujame, kad jie buvo animistai, tačiau išties tuo pasakome nedaug.

Mums nėra žinoma, kokioms dvasioms jie meldėsi, kokias šventes šventė, kokių tabu laikėsi. Visų svarbiausia, nežinome, ko­ kias jie pasakojo istorijas. Tai viena didžiausių spragų žmonijos istorijoje. Dar viena sritis, apie kurią mūsų žinios beveik lygios nuliui, yra so­ cialinis politinis rankiotojų pasaulis.

Jau kalbėjome, kad mokslininkai nesutaria net dėl pačių elementariausių dalykų, tokių kaip asmeninė nuosavybė, nuklearinės šeimos ir monogaminiai santykiai. Atrodo, kad skirtingų bandų struktūra buvo skirtinga. Kai kuriose jų galėjo vyrauti tokia pati griežta hierarchinė santvarka, įtampa ir smurtas kaip kok­ čiausioje šimpanzių grupėje, o kitose žmonės galėjo gyventi ramiai, tai­ kiai ir gašliai kaip banda mažųjų šimpanzių. Sungiryje, Rusijoje, archeologai aptiko 30 metų senu­ mo mamutų medžiotojų kultūros kapavietes.

Viename iš kapų jie rado penkiasdešimties metų amžiaus vyro skeletą, apkabinėtą mamuto kaulo karolių vėriniais iš viso kaulinių rutuliukų buvo apie Mirusio vyro galvą dengė lapės dantimis puošta skrybėlė, o riešai buvo apvy­ nioti dvidešimt penkiomis mamuto kaulo apyrankėmis.

Aplinkiniuose kapuose gėrybių buvo daug mažiau. Mokslininkai padarė išvadą, kad Sungirio mamutų medžiotojai gyveno hierarchinėje visuomenėje, o tas mirusysis veikiausiai buvo bandos arba net visos genties, kurią sudarė 62 Sa p i e n s kelios bandos, vadas.

10 tingus būdų numesti svorio - lcta.lt

Mažai tikėtina, kad keletas dešimčių vienos ban­ dos narių patys prigamino tiek daug papuošalų. Vėliau archeologai atrado dar įdomesnį kapą.

Jame suglaustomis gal­ vomis buvo palaidoti du skeletai.

• Padėk man man reikia mesti svorį
• Yuval - Noah .HarariSapienslt PDF - svajukodramblione.lt
• Populiarumo dietos programos- svajukodramblione.lt, Dešimt populiariausių svorio metimo programų
• kas leistina ir kas draudžiama islame - islam
• Gebėjimas perduoti didesnius informacijos kiekius apie Homo sapiens supantį pasaulį Galimybė suplanuoti ir įvykdyti sudėtingus veiksmus ir taip, pavyzdžiui, apsisaugoti nuo liūtų ar sumedžioti bizoną Gebėjimas perduoti didesnius informacijos kiekius apie socialinius sapiens santykius Didesnės ir darnesnės grupės, siekiančios narių Gebėjimas perduoti informaciją apie išties neegzistuojančius dalykus, kaip kad genties dvasias, nacijas, ribotos atsakomybės bendroves ir žmogaus teises.

Vienas jų priklausė dvylikos-trylikos metų berniukui, o kitas - maždaug devynių—dešimties metų mergai­ tei. Berniuko skeletas buvo apkarstytas mamuto kaulo karolių.

Jo kaukolę dengė lapės dantimis papuošta skrybėlė, o juosmuo buvo ap­ juostas diržu iš lapės dantų vadinasi, su dantimis atsisveikinti teko mažų mažiausiai šešioms dešimtims lapių. Mergaitė buvo padabinta karoliais iš mamuto kaulo rutulėlių. Abu vaikus supo statulėlės ir kitokie mamuto kaulo dirbiniai. Gamindamas vieną mamuto kaulo karolį įgudęs amatininkas ar amatininke tikriausiai sugaišo apie ke­ turiasdešimt penkias minutes.

Kitaip sakant, du vaikus puošiamiems 10 mamuto kaulo karolių - jau nekalbant apie kitus dirbinius pagaminti prireikė maždaug valandų kruopštaus darbo, taigi pri­ tyręs meistras dirbo daugiau nei trejus metus. Labai abejotina, kad tokiame ankstyvame amžiuje Sungirio vaikai galėjo išsikovoti mamutų medžiotojų bandos vadų statusą.

Tokias eks­ travagantiškas jų laidotuves galima paaiškinti tik kultūriniais tikėjimais. Viena iš galimų prielaidų - jie rangą paveldėjo iš tėvų. Galbūt buvo vado vaikai kultūroje, tikėjusioje šeimos charizma ar griežtomis pavel­ dėjimo taisyklėmis. Pasak antrosios teorijos, vaikai dar gimimo metu buvo pripažinti kokių nors seniai mirusių dvasių įsikūnijimu.

Trečioji teorija tvirtina, kad vaikai šitaip palaidoti buvo ne dėl turėto statuso, kol buvo gyvi, o dėl to, kaip mirė. Jie buvo rituališkai paaukoti - galbūt šis aukojimo ritualas papildė vado laidotuvių apeigas, —o tada labai iškilmingai palaidoti. Karas ar taika? Galiausiai atsiduriame į keblų karo vaidmens rankiotojų visuomenėse klausimą.

Kai kurie mokslininkai medžiotojų-rankiotojų visuomenes įsivaizduoja kaip taikius rojaus kampelius ir tvirtina, kad karas ir smurtas Viena Adomo ir Ievos gyvenimo diena 63 prasidėjo tik nuo žemės ūkio revoliucijos, žmonėms ėmus kaupti asme­ ninę nuosavybę. Kiti tyrinėtojai įsitikinę, kad senovės rankiotojų pasau­ lis buvo ypač žiaurus, kupinas prievartos. Abi šios minties mokyklos tėra oro pilys, kurias su tikrove sieja tik plonytėlaitės skurdžių archeologinių radinių ir antropologinių nūdienos rankiotojų stebėjimo gijos.

Antropologiniai duomenys išties įdomūs, bet labai problemiški. Rankiotojai šiais laikais daugiausia gyvena tokiuose izoliuotuose ir nykiuose regionuose, kaip Arktis ar Kalahario dykuma, kur gyvento­ jų pilvo riebalai praranda patarimus urdu kalba labai mažas ir galimybės kovoti su kitais žmonėmis yra ribotos.

Be to, paskutinės rankiotojų kartos buvo vis pavaldesnės šiuo­ laikinei vietos valdžiai, kuri neleisdavo įsiplieksti didesnio masto konf­ liktams. Europos mokslininkai turėjo tik dvi progas stebėti didžiules ir santykinai tankiai gyvenančias nepriklausomų rankiotojų populia­ cijas: XIX a. Šiaurės Amerikos šiaurės vakarinę dalį ir XIX a. Tiek Amerikos indėnų, tiek Aus­ tralijos aborigenų kultūroms buvo būdingi dažni ginkluoti konfliktai.

Archeologiniai duomenys yra ir labai menki, ir sunkiai suprantami. Kokie įkalčiai galėtų išduoti apie karą, vykusį prieš dešimtis tūkstan­ čių metų? Tais laikais nebuvo nei kokių nors karinių įtvirtinimų ar sie­ nų, nei artilerijos sviedinių ar netgi kardų ir skydų. Ietis senovėje galėjo būti naudojama kovoje, tačiau taip pat - medžioklėje. Interpretuoti suakmenėjusius žmonių kaulus yra ne ką lengviau. Kaulų lūžis gali reikšti tiek ginkluotą kovą, tiek nelaimingą atsitikimą.

Maža to, vien faktas, kad neradome lūžių ar kokių nors rėžtinių žymių ant kaulų, dar neleidžia mums nuspręsti, kad asmuo, kurio tas skeletas yra, nemirė smurtine mirtimi. Mirti galima ir nuo minkštųjų audinių traumos, kuri nepalieka jokių žymių ant kaulų. Dar svarbiau tai, kad daugiau nei 90 proc.

Įsivaizduokime, kad prieš 30 metų viena pilvo riebalai praranda patarimus urdu kalba nugali kaimyninę gentį ir išstumia ją iš geidžiamų medžio­ klės ir rinkimo teritorijų. Lemiamame mūšyje krinta dešimt nugalėto­ sios genties vit b12 svorio metimo injekcijai. Per kitus metus dar šimtas šios genties narių išmiršta nuo bado, šalčio ir ligų. Visai įmanoma, kad atradę šiuos skeletų archeologai nuspręs, kad jie mirė dėl kokios nors stichinės nelaimės.

Ir iš kur mums žinoti, kad visi jie - negailestingo karo aukos? Dabar, kai įsisąmoninome visus pavojus, galime atsigręžti į archeo­ loginius duomenis. Portugalijoje buvo ištirta skeletų iš laikotarpio 64 Sa p i e n s prieš pat žemės ūkio revoliuciją.

Ir tik dviejuose iš jų buvo matyti aiš­ kių smurto ženklų.

2. Laikytis priešrefliuksinės dietos.
4. Тот был на три четверти пуст.

Ištyrus tiek pat panašaus periodo skeletų Izraelyje, vienintelėje kaukolėje rastas tik vienas {trūkis, kurį būtų galima sieti su žmonių smurtu. Ištyrus kitus skeletų, iškastų įvairiose Duno­ jaus slėnio vietose, smurto pėdsakų aptikta ant aštuoniolikos.

12 efektyviausių būdų pašalinti skrandį be mankštos

Galbūt aštuoniolika iš neatrodo daug, tačiau ši dalis išties labai didelė. Jeigu visi aštuoniolika žmonių iš tikrųjų mirė nuo smurto, vadinasi, apie 4,5 proc. Sudėjus karo ir nusikaltimų aukas, šiandienos pasaulinis vidurkis tėra 1,5 procento.

Per visą XX a. Jeigu tokia statistika at­ spindi tikrovę, senovės Dunojaus slėnyje smurto buvo tiek pat, kiek XX amžiuje. Šiauriniame Sudane, Džibl Sahaboje, buvo atrasti 12 metų senumo kapai su penkiasdešimt devyniais skeletais. Dvidešimt keturių skeletų kauluose buvo įstrigę ar šalia jų gulėjo strėlių smaigaliai ar ietigaliai, ir ši dalis sudaro 40 proc.

Vienos moters skelete aptikta dvylika sužalojimų. Ofneto ur­ vuose, Bavarijoje, archeologai aptiko trisdešimt aštuonių rankiotojų, daugiausia moterų ir vaikų, palaikus, kurie buvo sumesti į dvi duobes. Pusė skeletų, įskaitant vaikų ir kūdikių, buvo aiškiai sužaloti tokiais ginklais kaip kuokos ir peiliai. Keleto suaugusių vyrų skeletų buvo sužaloti labiausiai. Labai galimas dalykas, Ofnete buvo išskersta visa rankiotojų banda. Kyla klausimas: kas geriau atvaizduoja senųjų rankiotojų pasaulį taikios Izraelio ir Portugalijos kapavietės ar Džibl Sahaba ir Ofneto skerdyklos?

Nei vienos, nei kitos. Smurto laipsnis rankiotojų pasauly­ je tikriausiai įvairavo ne mažiau negu tikėjimų ir socialinių struktūrų pobūdis.

Kai kuriuose regionuose kai kuriais laikotarpiais galėjo vy­ rauti taika ir ramybė, kitur ir kitados galėjo liepsnoti nuožmūs konf­ liktai. Galbūt kai kurie jų buvo tik sužeisti. Tačiau jų skaičių veikiausiai atsveria žuvusieji nuo minkštųjų audinių sužalojimų ir akimi ne­ pastebimų karą lydinčių nepriteklių.

Viena Adomo ir Ievos gyvenimo diena 65 Tylos uždanga Jeigu bendrą senųjų rinkėjų gyvenimo paveikslą atkurti yra sunku, didžioji paskirų įvykių dalis yra tiesiog neatgaminama. Kai sapiens banda pirmą kartą įžengė į neandertaliečių apgyventą slėnį, artimiau­ siais metais galėjo svorio kritimas nuo 280 iki 180 kvapą gniaužianti istorinė drama.

Skaityk ir sužinok 3 esminius svorio metimo principus bei 10 papildomų patarimų greitesniam rezultatui. Net 12 būdų, kaip numesti svorio nuo sėdmenų: efektyvumas garantuotas. Unikauskas turi naują receptą, kaip numesti svorio — kilogramai tirps žaibiškai, o rezultatas fantastiškas Sostinės gatvėse - rimtas išbandymas plius dydžio modeliams Taigi, 10 būdų numesti svorio per mėnesį 10 kg!

Sep 10, · Kuomet kalba eina apie svorio metimą ar riebalų deginimą, svarbu kuo įvairesnė lcta. Kaip numesti svorio? Yra daug būdų kaip numesti svorio, daug pasiūlymų ir technikų, bet pats geriausias būdas yra tas, kuris netraumuoja jūsų vidaus, nedrasko jūsų. Norite numesti svorio? Ar kada nors gulėjote ant lovos galvodami apie tai kaip numesti svorio, mėgindami įtikinti save keltis ir eiti į sporto salę. Mar pilvo riebalai praranda patarimus urdu kalba, · 10 būdų, kaip ir kada naudoti agurkles Vaistinės agurklės lot.

Gerti arbatą patinka daugeliui, bet ar jos gėrimas gali padėti numesti svorio? Ko gero, toks klausimas turėjo gimti dešimtyje riebalų deginimo būdų galvoje, kai pradėjo tyrinėti arbatos savybes.

Žinoma, pirmas dalykas, kuris ateina į galvą, yra dieta. Iš tiesų, jei norite numesti svorio, turėtumėte atkreipti dėmesį į savo mitybą.

Sveika mityba yra svorio reguliavimo pagrindas, o šiame straipsnyje pateiksime net 10 patarimų, kurie taip pat bus naudingi! Priežastys, kodėl. Dėl dešimtyje riebalų deginimo būdų yra daug būdų. Tai sako healingandbodywork. Tai klausimas, žinoma, susirūpinęs kiekvienas jaunasmotina. Kokios pridėtinės nėštumo juosmens ir klubų metu kažkodėl po gimimo išgaruos Taigi, ką daryti dabar? Kaip numesti svorio ir tapti plonas vėl beržas?

Gydytojų nuomonė: kokie geriausi būdai mesti svorį po menopauzės Čia yra 10 būdų, kaip pagerinti jūsų medžiagų apykaitą, deginti kalorijas ir toliau mesti riebalus. Jei norite vėl pradėti numesti svorį. Šiame įraše nepatarinėsiu ir nemokysiu kaip numesti svorio, nes neturiu tam kompetencijos, o tiesiog pasidalinsiu savo patirtimi.

Taip pat yra plėvelė. Stori žmonės dažnai kritikuojami. Daugelis žmonių mano, kad jei žmogus sveria daug, tai reiškia, kad jis tiesiog tingus. Bet taip būna ne visada. Nepaisant aktyvios vaikystės su treniruotėmis ir šokiais, Gianna Shortino buvo paauglė su daugybe kompleksų. Tik savo svajonės dėka ji sugebėjo virsti sveika liekna mergina! Svorio metimo istorija Gianna Shortino buvo aktyvus vaikas.

Tai - vienas populiauriausių peršalimo gydymo namuose būdų. Yra daug inhaliacijų būdų. Inhaliuoti vandens garus galima tiesiog gulint karštoje vonioje pasileidus karštą vandenį ar kvėpuoti garais iš indo. Inhaliacijos tampa kur kas efektyvesnės, jei į vandenį įlašinama mentolio, eukalipto ar kito ekstrakto.

Žodžiu, tai bus lyg svorio mažinimo temų tęsinys, kuriame pažvelgsime į papildomus būdus, duodančius greitesnį ir didesnį efektą.

Turėkite omenyje, kad negalima numesti svorio per naktį arba tik per porą dienų po to, kai pradėsite mankštintis ir stebėsite savo mitybą. Birmingemo kontrolės nuostolių svoris Kaip per trumpą laiką numesti 10 kg.

Tada, spyris, kulnas kyla. Kuo greičiau sportininkas bėga, tuo aukštesni keliai. Kaip bėgti numesti svorio? Tarpvalstybinio svorio metimo mokymo sėkmę sudaro šie komponentai: Metodologiškai tinkamas mokymas: jei leidžia sveikatos būklė, patariama pasitelkti didelio intensyvumo intervalines treniruotes HIITkurios bus plačiau aptariamos toliau.

Tyrimai parodė, kad HIIT yra daug efektyvesnė nei įprastas bėgiojimas. Tinkamas atsistatymas tarp treniruočių: poilsis 24—48 val. Vietinis riebalų nuostolis yra mitas, tuo pačiu metu riebalų vartojimas yra aplink kūną. Ore Daugiau apie temą: 10 geriausių vaizdo mokymų pradedančiųjų ėjimo pagrindu Kiek kalorijų išleisti Įprastu bėgiojimu pagal apkrovas yra lengviausias fizinių pratimų būdas per pusvalandį galite suvartoti — kalorijų.

Tie, kurie praktikuoja tokią sudėtingą rūšį, kaip bėgimas nelygiu reljefu, sugeba tą patį pusvalandį praleisti — kcal. Atrodytų, ne tiek ir daug, tačiau riebalų deginimas tęsis poilsio mithranarkanere laikotarpiu, ir tai yra kitas efektyvumo lygis.

Intervalas bėgimas ryte Intervalinės treniruotės yra puiki priemonė padidinti riebalų deginimo rytinio bėgimo efektyvumą taupant treniruočių laiką. Tokio tipo treniruotės pradedantiesiems nėra tinkamos nuo nulio, turite turėti tam tikros sporto patirties.

HIIT esmė yra kintama didelio intensyvumo anaerobinė fazė, paprastai trunkanti sekundžių, ir mažo intensyvumo aerobinė fazė, trunkanti kartus ilgiau. Mokymai gali būti sudaryti iš ciklų.

Šis treniruočių metodas stipriai pagreitina medžiagų apykaitą, o riebalų deginimas vyksta ce contine multi slim tik fizinio krūvio metu, kaip pilvo riebalai praranda patarimus urdu kalba įprasto bėgimo metu, bet ir mithranarkanere atsistatymo laikotarpiu.

Laukdamas, kol širdies ritmas sumažės iki dūžių per minutę tai yra tam tikras mažo intensyvumo HIIT fazės analogasjis paleidžia šią svetainę. Intervalinis sprintas: bėgdamas m sprinto stiliumi, sportininkas nubėga kito segmento paprastai šiek tiek daugiau svorį.

Tada vėl, sprink ir vėl bėk ir t. Tempo bėgimas gana sudėtinga rūšis : visa distancija padalijama į kelias atkarpas ir kiekvienas sportininkas bėga didesniu greičiu nei ankstesnis.

Tai nėra tiksliai HIIT, yra keletas kitų modelių. Ką valgyti prieš rytinį bėgiojimą Prieš rytinį bėgimą galima atlikti lengvus pusryčius: pavyzdžiui, bananą su riešutais, nedidelę jogurto porciją su medumi, arbatą ar kavą su sauja džiovintų vaisių, vaisių sultis.

Galite gerti išrūgų baltymų, jie idealiai tinka ryte. Sunkus maistas, kuriame yra daug baltymų ir riebalų, turėtų būti visiškai neįtrauktas į tokį patiekalą. Bėgiojimo metu galima ir reikia gerti nedidelius kiekius nuo vieno iki dviejų gėrimų : tai gali būti tik vanduo arba namuose pagamintas izotoninis druska, cukrus medus ir, pasirinktinai, citrinos sultys. Ką valgyti po bėgiojimą Iškart po treniruotės galite išgerti stiklinę vaisių sulčių arba jau minėtą izotoniką.

Pageidautina naudoti tuos baltymus, kurie yra lengvai virškinami: žuvis, sūris, kiaušiniai, pienas ir kt. Po pakartotinio bėgimo tinkamos išrūgų baltymų porcijos. Krakmolingą valgio dalį gali sudaryti duona tinka skrudinta ruginė skrebučio duona ir porcija javų avižos, ryžiai ir kt.

Kartu su pusryčiais galite išgerti multivitaminų, vitaminų, kurie įsiurbiami po rytinio bėgiojimo. Gaukite elektroninių prietaisų, skirtų atstumui, žingsniams skaičiuoti, širdies ritmui matuoti: tai pagerins jūsų savitvardą ir padidins motyvaciją. Pakeiskite bėgimų maršrutus ir treniruočių schemas: tai atnaujina protą ir padeda neprarasti susidomėjimo treniruotėmis. Jei oro sąlygos nėra palankios bėgimui pvz. Kai tik nutrūks oras - grįžkite į maršrutą. Bėgiojimas ryte - puiki klasė, tačiau neapsiriboja tik jomis.

Pradėdami nuo bėgimo, laikui bėgant pilvo riebalai praranda patarimus urdu kalba savo sporto treniruotes ir atraskite naują fitneso discipliną. Apšilimas ir tempimas prieš bėgiojimą Apšilimas prieš bėgiojimą yra vienas iš kokybiškų treniruočių pagrindų. Atšilimas paruoš jūsų raumenis ir sąnarius apkrauti ir sušildyti kūną, o tai ne tik padės išvengti traumų, bet ir padarys treniruotę daug efektyvesnę.

Reguliarus ėjimas nėra apšilimas prieš bėgimą, būtinai atlikite specialius parengiamuosius apšilimo pratimus. Tempimas po bėgimo yra vienodai svarbus įvykis. Netempdami raumenys praranda amplitudę, todėl laikui bėgant sumažės treniruočių efektyvumas.

Be to, apšilimas po bėgiojimo, kad būtų išvengta raumenų skausmo. Taip pat prikabinimas po bėgimo padeda nuraminti pulsą ir kvėpavimą. Tempimo pratimai prieš bėgiojimą Prieš rytinę bėgimo mankštą privalomas apšilimas, kuris paruoš sąnarius, raumenis ir raiščius būsimam darbui.