Ty pelenų svorio kritimas, Request Rejected

Atsiradus ant augalo tam tikriems kalcio, magnio, geležies, boro, mangano ar cinko trūkumo požymiams, purškiamas mikroelementų preparatas Microdoctor papildys augalo mitybą. Persodintus daigus keletą dienų būtina apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir sumažinti temperatūrą iki 14 - 16 °C šilumos. Vadinasi, jei norite, kad kuo daugiau vaisių sunoktų laiku, sėkite po vieną sėklą į talpesnius vazonus. Praėjus 7 - 10 dienų, t.

IX -X a, į salą atsikraustė norvegų vikingai,vikingas Floki Vilgerdarson šaliai suteikė dabartinį pavadinimą, Iki m. Įdomu,kad saloje yra vienintelė vieta pasaulyje,kurioje matoma dviejų tektoninių plokščių sandūros vieta- Almanagjau lūžis išvertus- paprasto žmogaus plyšys.

Šioje vietoje Tingveliro nacionalinis parkas per kelias minutes galima pabuvoti Amerikoje ir Europoje. Niekur kitur pasaulyje nėra geresnio ir aiškesnio vaizdo parodančio,kaip viena nuo kitos tolsta litosferos plokštės ir, anot mokslinių tyrimų, po daugelio metų Islandija bus padalinta į dvi dalis.

Kasmet plyšys padidėja 2,54 cm. Kai atsivėrė plyšys ir į viršų išsiliejo magma, prieš daug milijonų metų susiformavo Islandija. Netoli Almanagjau lūžio,Tingveliro nacionaliniame parke m. Islandijos Altingas, tuometinio Islandijos užsienio reikalų ministro Jono Baldvino Hanniballsono iniciatyva Islandija pirmoji metais pripažino Lietuvos nepriklausomybę Kelionių agentūros "Grūda" pasiūlyta kelionė į šią unikalią salą buvo viliojanti.

Pirmiausiai viliojo įspūdingas kelionės maršrutas kuris neapsiribojo tik šalies "turistinio veido" parodymu: sostinės Reikjaviko ir šalia jos esančio "Auksinio rato "- tai trys lankomiausios vietos- Žydroji lagūna, geizeriai ir garsusis Gulfoss krioklys. Pagal mūsų kelionės programą vykome ir į šalies gilumą- kur galima pravažiuoti tik paaukštinto pravažumo autobusu ir į garsųjį Snaefellsness pusiasalį ,kopti į ugnikalnius, kad pamatytume jų kraterius, plaukti amfibija į ledynų karalystę.

Islandijoje yra didžiausias Europoje Vatnajokudlio ledynas, kurio storis vietomis siekia iki ty pelenų svorio kritimas kilometro. Ledynas leidžiasi iki jūros, todėl plaukiojant amfibija tarp aisbergų pasijunti kaip Arktyje. Bet kas norėjo pamatyti atšiaurios gamtos grožį ,pajausti vėjo stiprumą,išgirsti nepaliaujamą krioklių muziką ir pamatyti ugnikalnių viršūnėse nuostabaus grožio kraterius, šioje kelionėje tai patyrė su kaupu Lavos.

Dienos kadras

Neveltui lavos laukuose treniravosi Amerikos astronautai, kad jų akys įprastų prie beribių rusvai juodų lavos laukų ,pajaustų gamtos stchijos jėgą ir pabūtų tik patys su savimi. O kur dar geizeriai, fumarolių laukai geoterminiai šaltiniai,lavos išgriaužti urvai- visas šis sunkiai įsivaizduojamas grožis sukurtas dviejų stichijų-ugnies ir vandens. Net trumpai pakeliavus po salą užteka pajausti šį neskubaus salos gyvenimo žavesį ir įsimylėti šią atšiauriątačiau labai svetingą žemę.

Kelionę pradėjome sostinėje Reikjavike "padūmavusi įlanka", šį pavadinimą davė saloje devintą šimtmetį išsilaipinęs jūreivis Ingolfuras Anarsonas ,kurioje gyvena daugiau nei pusė salos gyventojų.

Įspūdinga Hallgrims bažnyčia ,primenanti sustingusią per bazalto uolas tekančią lavą. Bažnyčia matoma 20 km. Prieš bažnyčią išdidžiai į tolumą. Mieste daug jaukių kavinaičių ,aikščių, pėsčiųjų gatvių, garsioji vandens saugykla-Perlanas. Kadangi islandai labai tiki elfais ir troliais- prie parduotuvių dažnai pamatysi laimę nešančių elfų,trolių skulptūrų. Neilgai pasisvečiavę turėjome palikti šį jaukų miestą, nes laukė žygis prie aukščiausio m. Glymur krioklio kaskadų.

O kad tai pamatyti-turėjome užkopti vietomis statoku šlaitu pučiant labai stipriam šoniniam vėjui.

Bet kopimas buvo vertas to grožio,kuris atsivėrė viršūnėje- kaskadomis krintantis krioklys į siaurą kalnų tarpeklį, o aplink- didžiulių lavos akmenų laukas,primenąs žmogaus pradėtas kurti ir lyg nebaigtas įmantrias skulptūras.

Beje,nusileidimas buvo daug sunkesnis nei kopimas į viršų, vėjas buvo toks stiprus,kad vietomis buvo baisu ,jog neatsilaikysi ir nugarmėsi į tarpeklį.

Vėliau keliavome į Snaefellsnes pusiasalį garsėjantį nepaprasta kraštovaizdžio įvairove-ugnikalniai ,krateriai ,lavos laukai ,juodi lavos paplūdimiai ir įspūdingas Holahor ugnikalnio krateris. Dauguma Islandijos krioklių. Prie krioklio atkakliajai mergaitei pastatytas paminklas. Paprikų sodinimas Stenkitės neperlaikyti daigų namuose, todėl praėjus 50 - 70 dienų po sudygimo paprikų daigus jau reikia sodinti į nuolatinę vietą. Kai daigai turi 7 - 8 tikrus lapus, didelius pumpurus ir pasiekia 20 - 25 cm aukštį bei kai ateina laikas sodinti į pastovią augimo vietą, paprikų daigus jau prieš 10 dienų reikia pradėti grūdinti, t.

Persodinami daigai turi turėti baltas šaknis, kas rodo, kad jos greitai prisitaikys prie naujų sąlygų. Jei šaknys rudos, vadinasi, augalas jau susiformavęs — persodinti vis tiek jį galite, bet pats augalas nebus pakankamai aukštas, o derlius gali būti menkesnis. Paprikų daigai jau nuolatinėje augimo vietoje Paprikų daigai į nešildomą šiltnamį sodinami nuo gegužės pradžios. Auginant šiuos tropinių ir subtropinių kraštų emigrantus atvirame grunte — gegužės pabaigoje - birželio viduryje.

Stenkitės sodinti daigus į iš anksto paruoštas, palietas renesanso periodizacijos svorio metimas duobeles. Persodinant į dirvą, stenkitės kuo mažiau judinti šaknis: perkelkite atsargiai su visomis žemėmis, nekratykite ir nedraskykite.

Kadangi paprikos nemėgsta įgilinimo, todėl daigus rekomenduojama sodinti iki to paties gylio, kuriame augo daigai. Persodinamų augalų stresą sumažina ir šaknų vystymąsi stimuliuoja ekologiškas natūralių jūros dumblių ekstraktas Ke lpak.

Kelpak stiprina augalų aklimatizaciją karščiui, šalčiui, skatina augalų augimą, didina derlių ir jo išsilaikymą po nuėmimo. Nerekomenduojama sodinti saldžiųjų ir aštriųjų pipirų veislių arti viena kitos, kad būtų išvengta kryžminio apdulkinimo. Be to, daigus sodinkite tik į gerai paruoštą dirvą. Jie savo grybienos hifais sudaro sąjungą su augalo šaknimis ir veikia tarsi didžiulis papildomas šaknų tinklas. Todėl padidėja persodinamų augalų prigyjimas, augalai efektyviau aprūpinami vandeniu bei maisto medžiagomis, tampa atsparesni sausrai, stresui ir kai kurioms pašaknio problemoms.

HIFAS ypač tinka, jei dirvožemis skurdus ir nederlingas. Daugiau apie priemones paprikų sodinimui rasite paspaudę šią nuorodą Kasdieninė priežiūra Ty pelenų svorio kritimas paprikų daigus, kad jos geriau šakotųsi, nugnybkite pagrindines augančias viršūnes. Kadangi sodinant paprikos jų daigai buvo palieti, pakartotinis laistymas rekomenduojamas tik praėjus 4 - 5 dienoms po sodinimo.

Tiek auginant lauke, tiek šiltnamyje, reguliariai reikia laistyti paprikas kas 8 - 10 dienų, tačiau lauke reikia atsižvelgti į kritulius. Tokį laistymo režimą išlaikykite tol, kol ty pelenų svorio kritimas pirmieji vaisiai. Pasodintas paprikas rekomenduojam palaistyti inovatyviu produktu Recharheį kurio sudėtį įeina Grybelis Metarhisium anisopliae var.

REcharge sudėtyje yra natūralūs gyvi mikroorganizmai, kurie gali augti ir daugintis dirvožemyje. Aktyvavus mikroorganizmus šaknų rizosferoje augalai tampa tvirtesni ir gali natūraliai priešintis kenksmingiems mikroorganizmams ir atlaiko nepalankias aplinkos sąlygas.

Taip pat pagerinamas dirvožemyje esančių maisto medžiagų prieinamumas ir įsisavinimas. Augalai geriau apsirūpina vitaminais, mineralais, amino rūgštimis, aktyvuojama hormonų sintezė, atkuriama natūrali augalų imuninė sistema, dėl ko padidėja augalų produktyvumas.

Laistymą šiuo preparatu rekomenduojama pakartoti po mėnesio. Praėjus 7 - 10 dienų, t. Į 1 kvadratinį metrą rekomenduojama išberti ir kauptuku įterpti vieną stiklinę pelenų.

Paprikoms labai patinka pelenai, o amarai, voratinklinė erkė ir kiti kenkėjai pelenų nemėgsta. Kai augalai pasieks 50 - 60 cm aukštį reikia tvirtinti pririšant. Auginant paprikas lauke, jei reikia, pridenkite polietilenine ar agroplėvele. Augimo metu paprikas tręškite subalansuotomis paprikoms skirtomis trąšomis, kuriose yra pakankamas kiekis azoto, kalio ir fosforo.

Pirmą kartą reikia tręšti maždaug po dviejų savaičių nuo pasodinimo. Antrasis tręšimas atliekamas pasirodžius pirmiesiems vaisias, o trečiasis — praėjus maždaug 15 - 20 dienų po antrojo tręšimo. Nokstantys paprikų vaisiai Nemažą reikšmę turi dirvos purenimas apie augalus, tačiau tai atlikite labai atsargiai, kad nepažeistumėt šaknų.

Dirvožemis tarp paprikų kelmų visą vegetacijos laiką tūri būti purus, todėl maždaug kas 10 - 12 dienų, geriausiai po kiekvieno laistymo, bet ne mažiau kaip kelis kartus per sezoną apie paprikų augimo vietą dirvožemis turi būti supurenamas.

Jeigu paprikas auginate sunkesnėje dirvoje, reikalingas gilesnis purenimas, negu jas auginant lengvoje dirvoje. Kad mažiau reikėtų purenti ir geriau išsilaikytų drėgmė, mulčiuokite susmulkinta žole.

Prižiūrint augančias paprikas reikia atminti kelias taisykles ir jų laikytis. Žemos nakties temperatūros atideda žydėjimą arba keičia galutinę vaisiaus formą, vaisiai auga plokštesni ir platesni, turi netaisyklingą formą. Norint sulaukti didesnio paprikų derliaus jų ūglius reikia formuoti.

Tam reikalinga periodiškai atidžiai juos apžiūrėti ir ant kiekvieno paprikos kelmo palikti ne daugiau trijų stiprių uglių, likusius vos užsimezgusius nugnybkite. O kad užsimezgę vaisiai spėtų užaugti iki rugsėjo šalnų, ty pelenų svorio kritimas pradžioje nukirpkite visiems krūmams viršūnes — tada procesas žymiai paspartėja. Prie įprastinės priežiūros noriu paminėti dar keletą momentų, kurių laikydamiesi gausite didesnį paprikų derlių: kad suformuotumėte stiprų augalą nuskinkite pirmuosius žiedus; prasidėjus vaisių mezgimui neleiskite drėgmės trūkumo; palaikykite būtinų maistinių medžiagų pusiausvyrą.

Pastovus balansas yra būtina stabilaus augimo sąlyga; pirmuosius vaisius nuimkite neprinokusius, taip paskatinsite nuolatinį vaisių augimą ir pašalinsite jų perteklių.

Latvijoje vėl įvedamas karantinas. Kaip manote, ar tas laukia ir mūsų?

Smog Garlic dūminė šaškė - augalų priežiūros priemonė, skirta naudoti šiltnamiuose. Apsaugo augalus nuo nepalankių aplinkos veiksnių. Tai natūralus česnako pagrindo produktas be pesticidų.

Esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms, tokioms kaip šalnos ir sausra, ar po ty pelenų svorio kritimas antplūdžio, po pesticidų ar mechaninių pažeidimų augalus galima gaivinti papildomai maitinant amino rūgščių ir mikroelementų preparatu Terra Sorb Foliar.

Sudėtyje esančios L-a - amonorūgštys skatina šaknų ir smulkių šakelių augimą, skatina greitesnį vaisių susidarymą, cukraus susidarymo procesus, stabdo vytymą ir senėjimą. Nuo sausros gelbėja skatindamos žiotelių užsidarymą.

Daugiau apie priemones paprikų auginimui rasite paspaudę šią nuorodą Paprikų augimo sutrikimai Jie gali atsirasti dėl kelių priežasčių: dėl blogos dirvos struktūros, neteisingo vandens režimo, maisto medžiagų trūkumo arba pertekliaus, neteisingo cheminių apsaugos priemonių naudojimo.

Šie sutrikimai gali būti susiję ir su mikroklimatu, t. Paprikų augimo sutrikimų priežasčių gali būti keletas, kaip pavyzdžiui, jeigu krenta užuomazgos — dirvoje trūksta azoto ir boro.

Tačiau jei augalas yra užmezgęs per daug vaisių, užuomazgos taip pat krenta. Jų kritimo priežastis gali būti ir liga. Jeigu vysta augalai. Visų pirma, vystantys augalai signalizuoja apie netinkamą priežiūrą. Tam įtakos turi per maža ar per didelė dirvos drėgmė, per žema dirvos temperatūra.

Jei augalai pertręšti azoto trąšomis, jie taip pat gali pradėti vysti. Vytimo priežastis gali būti uždruskėjęs gruntas bei susidaręs kietas dirvos padas. Gelsta lapai. Priežasčių, kodėl paprikų lapai gali pakeisti spalvą, ty pelenų svorio kritimas nemažai. Dažniausiai laiku išsiaiškinus priežastį galima išvengti masinės augalų žūties ir derliaus praradimo. Augalų lapai gelsta trūkstant azoto ar magnio. Jeigu šaknys blogai aprūpinamos oru, augalų lapai taip pat pradeda gelsti.

Lapų geltimo priežastis gali būti ir geležies pasisavinimo sutrikimas. Jei gelsta tik apatiniai lapai, tai gali būti augalo senėjimo priežastis. Jei šaknys pažeistos kenkėjų, augalų lapai taip pat gali gelsti. Sukasi lapai. Augalų lapai gali suktis dėl kelių priežasčių.

Viena jų — netolygus lapo augimas, t. Šis santykinai ilgaamžis pelenų debesys turi didesnę nei 2 g m —3 viso kūno liekninantis bodys slenkstį sustiprintoms aviacijos saugos priemonėms ir galimus oro eismo sutrikimus.

Didžiausia pelenų koncentracija virš St Vincento ir Barbadoso laikui bėgant po m. Pelenų koncentracijos skalė yra logaritminė ir 2 mg m —3 kontūras grėsmė aviacijos slenksčiui yra pažymėtas juoda spalva. Viršutinės plokštės yra iš valdymo modeliavimo, o apatinės plokštės - iš alternatyvaus vėjo profilio modeliavimo. Vincento aplink yra pavojingas pelenų debesys, ir jis pasirodo per Barbadosą - visame kontroliniame modeliavime, tačiau jis nėra imituojamas, kai vėjo profilis turi mažai vertikalios vėjo šlyties.

Pilno dydžio vaizdas Sumažėjusio nusileidimo maksimumo kilmė Visi ųjų išsiveržimo modeliai rodo, kad maksimaliai padidėja pelenų nusodinimas. Dauguma modeliuojamų pelenų sklaidos yra zonos 2 pav. Vincento, pagerinus pakraščių ir pakrančių vandenis; 61 ° W; ir netoli Barbadoso 3c pav.

The Story of Plastic (Full Documentary)

Taigi meteorologinis-pelenų dispersijos modelis imituoja du antrinius maksimalius pelenų nusėdimo maksimumus be pirminio maksimalaus artimiausio ugnikalnio. Didžiausia pirmojo vėjo prispaudimo maksimali temperatūra 61 ° W pirmiausia yra šiurkštesnė tefra 2 φ ; 0, 25 mm ; o antroji žemiausio slenksčio maksimali suma 59, 5 ° W yra vidutinio dydžio tefra 3—4 φatitinkanti Barbadoso stebėjimus Supp.

Čia vėjas yra į rytus, taigi žemyn viršutinio lygio vėjai. Siekiant padėti išaiškinti pagrindinius nusėdimo mechanizmus, naudojame idealizuotų skaičiavimų rinkinį, sprendžiant pastovaus patarimo-difuzijos lygtį pelenų koncentracijai su nustatytu vėjo profiliu, nusistovėjimo greičiu ir šaltinio aukščiu detalės Metodai ir papildoma informacija.

Mes nustatėme, kad esant vulkaninių išsiveržimų sąlygoms, didžiausias pelenų nusėdimo kiekis gali būti gaunamas iš pradinės unimodalinės GSD 5 pav. Šio pelenų nusėdimo maksimumo padėtis priklauso nuo numatyto vėjo profilio, kaip tikėtasi 5a pav.

Ir nėra jautri nustatytam nusėdimo greičiui 5b pav.

virškinimo sutrikimai

Modelio važiavimuose, nustatančiuose prekybos vėjo apsisukimo profilį, pelenų nusodinimo maksimalus svoris padidėja, kai GSD plitimas didėja 5c pav. Šiuo atveju, kadangi nusistovėjimo srautas dominuoja didesniuose dalelių dydžiuose pasiskirstyme, jis juda į priekį, didėjantį šaltinio pelenų debesies storį 5d pav. Visi tirpalai turi vieną smailę, esant kritiniam srautui. Tai leidžia manyti, kad daugelio nukritusių vėjų maksimumo susidarymas kaip matyti iš 3c pav.

Reikštų daugelio patarimų difuzijos lygčių sprendimų superpoziciją. Pavyzdžiui, fiksuoto prekybos vėjo profilio atveju du maksimalūs dydžiai atsirastų iš dviejų dispersijos kelių iš dviejų skirtingų vertikalių vietų, kuriose yra didelė dalelių koncentracija atmosferoje, arba lygiaverčiai iš dviejų skirtingų pelenų debesų sluoksnių storių 5d pav.

Pelenų nusodinimo srautai iš idealizuoto patarimo-difuzijos skaičiavimo. Ty pelenų svorio kritimas buvo ne matmeniniai, o antžeminio lygio q s, palyginti su atstumu, skirtingiems šaltinio ir vėjo sąlygoms. Pilno dydžio vaizdas Ty pelenų svorio kritimas nedimetriniai skaičiavimai gali būti taikomi m.

Turi panašų GSD ir vėjo profilį su meteorologiniu-pelenų išsklaidymo modeliu. Šie patariamieji greičiai yra panašūs į vėjo greitį meteorologiniame-pelenų sklaidos modelyje, o nusėdimo srauto maksimalūs dydžiai iš esmės sutampa su modeliuojamais pelenų nusodinimo modeliais 3 pav. Šaltinio aukštis atitinka vidutinio dydžio tefrą nuo 10—15 km pločio lietaus skėčio, pasiekiančio Barbadosą, o tefros dydžių diapazonas nuo apatinio pločio nuleidžiamas apie 61 ° W į rytus nuo St Vincent.

Šie idealizuoti skaičiavimai rodo, kad kai mažas vėjo greičio spąstų sluoksnis pelenų aukštyje, tai gali veikti kaip padidėjęs svorio metimo riebalų pagalvėlė pelenų dalelių šaltinis, o vėjo viršūnės gali atsirasti tiesiogiai dėl šio pelenų dispersijos be kitų mechanizmų, pvz.

Diskusija Naudojant visiškai susietą meteorologinį-pelenų sklaidos modelį, kuris imituoja du gerai užfiksuotus Soufrière istorinius išsiveržimus, Šv.

Vincentas pateikia naują žvilgsnį į vulkaninių pelenų sklaidos ir nusėdimo dinamiką tiek vietos, tiek regioniniu mastu. Modelio konfigūracija su tinklelio dydžiais iki 0, 5 km leidžia modeliuoti srauto savybes ir realistinius fizinius procesus, turinčius įtakos išsiveržusių pelenų sklaidai. Mes parodome, kad vietos ir regiono mastu pelenų nusodinimas gali būti tiksliai imituojamas kokybiškai ir kiekybiškai užsodintas pelenų storis ir grūdų dydis.

Darome išvadą, kad tikslios prielaidos ir prognozės apie proksimalinį ir regioninį vulkaninių pelenų sklaidą turi būti išsamiai pristatomi vietiniai meteorologiniai procesai.

Tačiau čia pateikti rezultatai taip pat rodo, kad didėjant modelio rezoliucijai, prioritetas tampa neišspręstų vulkaninių procesų parametrų nustatymo poreikiu. Išsiveržimų atveju plūduriuojančio pločio plitimo stoka sukėlė reikšmingą modeliavimo ištikimybės pablogėjimą, ypač pelenų nusodinimui už pagrindinės sklaidos ašies.

Tinklo pelenų sklaidos skaičiavimai pašalina meteorologinių laukų laikinųjų interpoliacijų poreikį ir leidžia ištirti išsamią meteorologinių laukų priverstumą ant vulkaninių pelenų dalelių.

Dėl to mes galime imituoti antrinius maksimalius pelenų nusodinimo efektus, atsiradusius dėl pelenų debesų gaudymo žemose vėjo vietose, kurias riboja aukšti vertikalūs vėjo šlyties sluoksniai, efektyviai suteikiant antrinį ilgalaikį pelenų dalelių šaltinį, kuriam taikomas skirtingas patarimas ir difuziniai keliai. Šios antrinės pelenų nusodinimo maksimalios sumos imituojamos nereikalaujant dalelių agregacijos, ypač grūdų dydžio pasiskirstymo ar atskirų paviršiaus šaltinių.

Vietoj to, šie maksimumai atsiranda dėl meteorologinių procesų poveikio įvairiems pelenų dalelių dydžiams, o tai patvirtina analitinis pelenų patarimo-difuzijos lygties sprendimas. Nors šios išvados padarytos remiantis dviem atvejų tyrimais, kuriuose buvo palyginti sudėtingi vėjo profiliai ir skirtingi išsiveržimo dydžiai bei pelenų transportavimo erdvės mastai, reikia atlikti tolesnius tyrimus siekiant apibendrinti rezultatus ir aiškiai įtraukti pelenų agregacijos dinamiką.

Vietinių ir regioninių vulkaninių pelenų sklaidos meteorologinė kontrolė

Apskritai, mūsų rezultatai rodo, kad mokslinių tyrimų modelių rezultatai gali pasiūlyti naują supratimą apie pelenų transporto dinamiką, kuri savo ruožtu gali būti paversta operatyvinės prognozės įrankiais, siekiant geriau nustatyti ore esančių ir nusodintų pelenų atvykimo laiką ir masės srautus. Metodai Skaitiniai modeliavimas Kaip meteorologinis-pelenų dispersijos modelis 27, 28, 29 buvo panaudotas orų tyrimų ir prognozavimo WRF-Chem modelio cheminės medžiagos versija.

Visi domenai turėjo 90 požeminių vertikalių lygių, kurių koncentracija buvo lygi paviršiui. Po išsiveržimo. Du vidutinio nuotolio orų prognozių centro ECMWF du reanalizės duomenų rinkiniai buvo panaudoti meteorologinių laukų inicijavimui ir ribiniam veržimui: naujausias ERA-Interim reanalyses ~ 80 km horizontaliosios rezoliucijos 38 ir XX a.

ERA20C reanalizė ~ km horizontali rezoliucija Šis tyrimas ty pelenų svorio kritimas pirmas kartas, kai pastaroji naudojama vulkaninių pelenų modeliavimo kontekste. Eksperimentiniai nustatymai apibendrinti 1 lentelėje ir modelio sąranka Supp.

Jessica svorio kritimas modelį neįtrauktos dinamikos dinamikos, įskaitant plūduriuojančius plūduriuojančius paviršius. Vietoj to skydelis įterpiamas akimirksniu kaip skėčio formos pasiskirstymas viename tinklelio ląstelėje ir tada pasyviai patariamas Išsiveržimui buvo naudojamas 16 km aukščio plunksnas Dėl m.

Išsiveržimo kyla tam tikras neapibrėžtumas dėl pločio aukščio: ataskaitose teigiama, kad 8 km pločio 23, o infraraudonųjų spindulių vaizduose - 14 km pločio 44, kuris įsiskverbtų į aukštesnį vėjo šlyties sluoksnį žr.

Atkreipkite dėmesį, kad vidinis × m ir tarpinis × m domeno modeliavimas yra įterpto srauto horizontalus dydis. Lyginant didesnių ųjų išsiveržimų modeliavimą, pelenų storis nuo tarpinio modeliavimo yra šiek tiek tikslesnis, palyginti su stebėjimais, nes didesnis pradinis pločio dydis iš dalies kompensuoja didelio plitimo trūkumą.

Tačiau norint tinkamai atsižvelgti į plūduriuojančio srauto plitimą, reikalingas tolesnis modelių ty pelenų svorio kritimas. Ir 2—3 φ m. Unimodalinis GSD reiškia pradinį išsiveržusį pelenų pasiskirstymą, tuo tarpu bimodalinis GSD gali būti laikomas smulkesnio pelenų agregavimo priemone. Pelenų dalelių galinio greičio skaičiavimai priklauso nuo grūdų dydžio Norint kiekybiškai įvertinti mūsų palygintą pelenų kiekio sumažėjimą, vidutinis absoliutus procentinis paklaidas ir vidutinis paklaidos paklaidos yra parodyta Fig.

Modelyje buvo naudojamas visas fizinių parametrų rinkinys Jautrumo testai su skirtingomis fizinėmis parametrų parinktimis nulėmė kokybinių skirtumų. Nors WRF-Chem modelis, turintis interneto vulkaninių teršalų išsklaidymą, gali sukelti realų pelenų pasiskirstymo 17, 20, 29 modeliavimą, jis turi apribojimų, pvz.

Patarimų difuzijos skaičiavimai Mes apskaičiuojame pelenų koncentraciją atmosferoje, gaunamą tolygiai iš ugnikalnio. Suspaustą peleną rekomenduoja atmosferos vėjai, nusistovi gravitacijos sąlygomis ir pasklinda dėl atmosferos turbulencijos. Čia pateikiami skaičiavimai iš paprasto idealizuoto modelio, siekiant išryškinti dinaminių procesų sąveiką ir, visų pirma, parodyti visapusišką vėjo maksimalaus požeminio pelenų srautą į žemę.

Analizuojame dviejų dimensijų koncentracijos lauko, C x, z priklausomybę, kuri tenkina tokią dimensijos advekcijos-difuzijos lygtį, kai turbulentinė difuzija κ yra pastovi.